KŪRYBOS KURSAI „NAUJOJO POLIMATO LINK“ CREATION COURSES “TOWARD THE NEW POLYMATH” КУРСЫ «СОЗИДАНИЕ» «К НОВОМУ ПОЛИМАТУ»
30 motyvacinių tezių

NAUJOJO POLIMATO LINK

Kodėl visuomenės ir jos narių judėjimas didesnės pažinimo aprėpties, tarpdisciplinės sąveikos ir polimatiškumo link yra perspektyvus – ir kodėl tam verta pradėti kryptingai rengtis jau dabar.

GYLISAPRĖPTISSĄVEIKA
Darbinė tezė ekspertiniam svarstymui: vienos srities eksperto pakankamumo horizontas traukiasi, o kūrybos ir inovacijų horizontas vis dažniau persikelia į skirtingų sričių sandūras.
01

Žinių daugėja greičiau, negu vienas žmogus gali jas sukaupti.

Vertė vis labiau persikelia nuo siekio „žinoti kuo daugiau“ prie gebėjimo greitai įeiti į naują sritį, susiorientuoti joje, atsirinkti reikalingą žinojimą ir jį panaudoti.

02

Vienos srities eksperto pakankamumo horizontas traukiasi.

Gilus specialistas išlieka reikalingas, tačiau vis daugiau sudėtingų uždavinių peržengia vienos disciplinos, profesijos ar metodo ribas.

03

Kūrybiškumo horizontas slenka į sričių sandūras.

Naujos idėjos vis dažniau gimsta jungiant anksčiau atskirai vystytas žinias, metodus, technologijas, raiškos formas ir patirtis.

04

Kuo labiau išvystytos atskiros sritys, tuo didesnis jų galimų kombinacijų laukas.

Žinių specializacija pati didina žmonių, gebančių integruoti skirtingas kompetencijas, poreikį.

05

Ateities uždaviniai vis dažniau yra kompleksiniai.

Energetika, miestai, aplinka, kultūra, švietimas, technologijos, visuomenė ir žmogaus raida sudaro susietas sistemas, todėl ir jų problemos paveldi tą susietumą.

06

Specializacijos gylis ir polimatinė aprėptis gali stiprinti vienas kitą.

Naujojo polimato kryptį galima nusakyti formule: GYLIS × APRĖPTIS × SĄVEIKA.

07

Naujos srities įsisavinimas gali padidinti jau turimos kompetencijos vertę.

Inžinieriui gali prireikti dizaino ar žmogaus elgsenos supratimo, menininkui – technologijų, istorikui – duomenų analizės, tyrėjui – komunikacijos ir vizualizavimo.

08

Polimatiškumas reiškia gebėjimą plėstis, o ne profesijų kolekcionavimą.

Esminis kriterijus yra naujos kompetencijos funkcija žmogaus raidoje ir sprendžiamame uždavinyje.

09

Pradėti galima nuo stipriausios srities.

Gylis padeda atrasti ribą; riba suformuoja naują uždavinį; naujas uždavinys parodo, kokios kitos kompetencijos reikia.

10

Mokėjimas mokytis tampa aukštesnio lygmens kompetencija.

Žmogaus profesinė trajektorija ilgėja, o žinių ir technologijų aplinka per tą pačią gyvenimo trajektoriją keičiasi daug kartų.

11

Gebėjimas persijungti tarp pažinimo būdų tampa kūrybine jėga.

Analizė, sintezė, analogija, asociacija, abdukcija, kritinis vertinimas, erdvinis ir laikinis mąstymas bei metakognicija gali būti koordinuojami sprendžiant vieną uždavinį.

12

DI smarkiai sumažino įėjimo į gretimą sritį kainą ir laiką.

Terminijos paaiškinimas, pirminė literatūros paieška, vertimas, programavimas, duomenų apdorojimas, modelių generavimas ir daug pagalbinių operacijų tapo lengviau prieinamos.

13

Žmogaus vertė kyla į aukštesnį užduoties lygmenį.

Vis svarbiau tampa pasirinkti kryptį, suformuluoti klausimą, įvertinti kontekstą, suprasti prielaidas, jungti rezultatus, tikrinti jų prasmingumą ir prisiimti atsakomybę.

14

DI didina paviršutiniško „visažiniškumo“ pavojų.

Naujajam polimatui reikia gebėjimo atskirti susipažinimą, darbinę kompetenciją, specialisto lygį ir ekspertinį gylį.

15

Individualus žmogus vis dažniau gali veikti kaip mažo pažinimo konsorciumo centras.

Aplink jį jungiasi kitų sričių specialistai, duomenų sistemos, programinės priemonės, DI ir institucijos; vertingas tampa gebėjimas tokį konsorciumą prasmingai koordinuoti.

16

Organizacijoms reikia „vertėjų tarp sričių“.

Kuo daugiau siaurų ekspertų dalyvauja sudėtingame projekte, tuo svarbesni žmonės, gebantys suprasti kelių specialistų kalbas ir paversti jų rezultatus bendra konstrukcija.

17

Polimatiškumas turi ir individualų, ir socialinį lygmenį.

Galima kalbėti apie polimatiškesnį žmogų, komandą, organizaciją, tyrimų konsorciumą ir galiausiai apie visuomenės pažinimo organizaciją.

18

Polimatinis žmogus gali tapti jungiamąja grandimi tarp ekspertų.

Jam nebūtina kiekvienoje srityje prilygti jos ekspertui; svarbus pakankamas partnerio lygmens supratimas, leidžiantis formuluoti bendrus uždavinius ir suprasti specialistų atsakymų reikšmę.

19

Ateities konkurencinis pranašumas gali priklausyti ir nuo gebėjimo kurti netikėtas jungtis.

Tos pačios žinios prieinamos vis didesniam žmonių skaičiui; skirtingai jas sujungti gebantis žmogus gauna kitokią kūrybinę erdvę.

20

Viršdisciplinės kompetencijos gali būti ugdomos kryptingai.

Gebėjimo pereiti tarp sričių nereikia palikti vien atsitiktinei gyvenimo patirčiai.

21

Polimatinio ugdymo pradžia galima dar vaikystėje.

Čia svarbus bazinių savybių ir gebėjimų ugdymas: smalsumo, įsisavinimo, persijungimo, skirtingų raiškos būdų, refleksijos, savarankiškumo ir gebėjimo susieti.

22

Vaiko stiprybė gali būti pirmasis polimatinės trajektorijos polius.

Pradėti galima nuo matematikos, muzikos, technologijų, kalbos, sportinės ar kitos jam artimos veiklos; svarbus tampa tolesnio augimo mechanizmas.

23

Asmeninė riba yra vertinga ugdymo vieta.

Ji parodo, kokios naujos savybės, metodo, patirties ar pažinimo srities reikia kitam raidos žingsniui.

24

Polimatinė trajektorija nėra iš anksto vienoda visiems.

Vienam gali pakakti dviejų ar trijų stipriai sąveikaujančių sričių, kitam gyvenimas atvers penkias ar šešias, dar kitam aktuali taps visai kita kombinacija.

25

8+1 modelis yra galimybių žemėlapis, o ne mokymo dalykų sąrašas.

Kiekviena sritis gali tapti starto, operavimo, papildymo ar naujos plėtros sritimi.

26

Naujasis polimatas yra raidos kryptis, o ne „visažinio žmogaus“ titulas.

Tai žmogus, kurio gebėjimas įsisavinti naujas sritis ir tarp jų veikti pats tampa ugdoma kompetencija.

27

Polimatiškumas didina žmogaus trajektorijų pasirinkimą.

Keičiantis profesijai, technologijoms ar gyvenimo aplinkybėms, platesnis gebėjimų pagrindas suteikia daugiau galimų persiorientavimo krypčių.

28

Polimatiškumas plečia savirealizacijos erdvę.

Žmogui atsiveria daugiau būdų savo stiprybes panaudoti moksle, kūryboje, technologijose, praktikoje, organizavime ar jų kombinacijose.

29

Visuomenei reikia ir gilių specialistų, ir stiprių integratorių.

Naujojo polimato ugdymas papildo specializacijos sistemą gebėjimu kurti ryšius tarp jos sukurtų kompetencijos salų.

30

Naujojo polimato link verta pradėti judėti dar prieš atsirandant konkrečiam profesiniam poreikiui.

Kai sudėtingas uždavinys jau iškilo, gebėjimo persijungti, įsisavinti ir integruoti gali prireikti iš karto; bazinis pasirengimas tam kuriamas anksčiau.

6 manifestinės tezės

Kūrybiškumo horizontas slenka į sričių sandūras.
Vienos srities eksperto pakankamumo horizontas traukiasi.
Ateities vertė – GYLIS × APRĖPTIS × SĄVEIKA.
Gebėjimas įsisavinti naują sritį pats tampa kompetencija.
Naujasis polimatas jungia savo kompetencijas su kitų žmonių kompetencijomis.
Tam galima ir verta kryptingai rengtis.
Žinių ir technologijų plėtra stumia kūrybos horizontą į vis tolimesnes sričių sandūras, todėl ateities žmogaus pasirengimą vis labiau lems jo gebėjimas greta pasirinkto gylio plėsti pažinimo aprėptį, įsisavinti naujas kompetencijas ir kurti jų sąveikas.
30 motivational theses

TOWARD THE NEW POLYMATH

Why the movement of society and individuals toward broader cognitive scope, cross-disciplinary interaction, and polymathy is promising—and why purposeful preparation for it should begin now.

DEPTHBREADTHINTERACTION
Working thesis for expert discussion: the horizon of sufficiency of the single-domain expert is receding, while the horizon of creativity and innovation increasingly moves toward intersections between domains.
01

Knowledge grows faster than any one person can accumulate it.

Value increasingly shifts from “knowing as much as possible” toward the ability to enter a new field quickly, orient oneself in it, select what is relevant, and use it effectively.

02

The horizon of sufficiency of the single-domain expert is receding.

Deep specialists remain essential, yet more complex problems cross the boundaries of a single discipline, profession, or method.

03

The horizon of creativity is moving toward intersections between fields.

New ideas increasingly arise by combining knowledge, methods, technologies, forms of expression, and experiences that previously developed separately.

04

The more developed individual fields become, the larger the space of possible combinations among them.

Specialization itself increases the need for people capable of integrating different competencies.

05

Future problems are increasingly complex.

Energy, cities, environment, culture, education, technology, society, and human development form interconnected systems, and their problems inherit that interconnectedness.

06

Depth of specialization and polymathic breadth can reinforce one another.

The direction of the new polymath can be expressed as: DEPTH × BREADTH × INTERACTION.

07

Learning a new field can increase the value of an existing competence.

An engineer may need design or human-behaviour insight; an artist may need technology; a historian may need data analysis; a researcher may need communication and visualization.

08

Polymathy means the capacity to expand, not the collection of professions.

The key criterion is the function of a new competence in personal development and in the problem being solved.

09

One can begin from the strongest field.

Depth helps reveal a boundary; the boundary generates a new task; the new task shows what additional competence is needed.

10

Learning how to learn becomes a higher-order competence.

Professional trajectories are becoming longer, while knowledge and technology environments can change many times within one lifetime.

11

The ability to switch between modes of cognition becomes a creative force.

Analysis, synthesis, analogy, association, abduction, critical evaluation, spatial and temporal cognition, and metacognition can be coordinated within one problem-solving process.

12

AI has sharply reduced the time and cost of entering adjacent fields.

Terminology explanation, initial literature search, translation, programming, data processing, model generation, and many supporting operations have become more accessible.

13

Human value is moving toward a higher level of task.

Choosing direction, formulating questions, evaluating context, understanding assumptions, integrating results, testing meaning, and taking responsibility become increasingly important.

14

AI increases the risk of superficial “knowing everything.”

The new polymath needs to distinguish familiarity, working competence, specialist-level mastery, and expert depth.

15

An individual can increasingly act as the hub of a small knowledge consortium.

Specialists from other fields, data systems, software tools, AI, and institutions can connect around one person; the ability to coordinate such a consortium becomes valuable.

16

Organizations need “translators between fields.”

The more narrow experts participate in a complex project, the more valuable are people who can understand several specialist languages and turn their outputs into a coherent whole.

17

Polymathy has both individual and social levels.

We can speak of a more polymathic person, team, organization, research consortium, and ultimately a more polymathically organized society of knowledge.

18

A polymathic person can become a connecting link among experts.

They do not need to match the expert in every field; partner-level understanding may be enough to formulate common tasks and understand the significance of specialist answers.

19

Future competitive advantage may also depend on the ability to create unexpected connections.

As the same knowledge becomes available to more people, those who combine it differently gain a different creative space.

20

Cross-disciplinary competencies can be developed purposefully.

The ability to move between fields need not be left only to accidental life experience.

21

Polymathic development can begin in childhood.

The focus is on foundational qualities and abilities: curiosity, assimilation, switching, different modes of expression, reflection, independence, and the ability to connect.

22

A child’s strength can become the first pole of a polymathic trajectory.

One may begin with mathematics, music, technology, language, sport, or any other activity close to the child; what matters is the mechanism of further growth.

23

A personal boundary is a valuable place for development.

It shows what new quality, method, experience, or field of knowledge is needed for the next developmental step.

24

A polymathic trajectory is not identical for everyone.

Two or three strongly interacting fields may be enough for one person; another may open five or six over a lifetime; someone else may need a completely different combination.

25

The 8+1 model is a map of possibilities, not a list of required subjects.

Any field may become a starting, operating, complementary, or new expansion domain.

26

The new polymath is a direction of development, not the title of an “all-knowing person.”

It describes a person whose ability to enter new fields and operate across them itself becomes a cultivated competence.

27

Polymathy expands the range of trajectories available to a person.

As professions, technologies, and life circumstances change, a broader competence base provides more possible directions for reorientation.

28

Polymathy expands the space of self-realization.

People gain more ways to use their strengths in science, creativity, technology, practice, organization, and combinations among them.

29

Society needs both deep specialists and strong integrators.

Education toward the new polymath complements specialization by developing the ability to build bridges among the islands of competence it creates.

30

It is worth moving toward the new polymath before a specific professional need appears.

When a complex task has already emerged, the ability to switch, assimilate, and integrate may be needed immediately; the foundations are best prepared earlier.

6 manifesto theses

The horizon of creativity is moving toward intersections between fields.
The horizon of sufficiency of the single-domain expert is receding.
Future value = DEPTH × BREADTH × INTERACTION.
The ability to enter and learn a new field becomes a competence in itself.
The new polymath connects personal competencies with those of other people.
Purposeful preparation for this is both possible and worthwhile.
The expansion of knowledge and technology is pushing the horizon of creativity toward ever more distant intersections between fields; therefore, future readiness will increasingly depend on the ability to combine chosen depth with broader cognitive scope, the acquisition of new competencies, and the creation of meaningful interactions among them.
30 мотивационных тезисов

К НОВОМУ ПОЛИМАТУ

Почему движение общества и человека к более широкому охвату познания, междисциплинарному взаимодействию и полиматичности перспективно — и почему к этому стоит целенаправленно готовиться уже сейчас.

ГЛУБИНАОХВАТВЗАИМОДЕЙСТВИЕ
Рабочий тезис для экспертного обсуждения: горизонт достаточности эксперта одной области отступает, а горизонт творчества и инноваций всё чаще смещается к пересечениям различных областей.
01

Знания растут быстрее, чем один человек способен их накопить.

Ценность всё больше смещается от стремления «знать как можно больше» к способности быстро войти в новую область, сориентироваться в ней, отобрать нужное знание и применить его.

02

Горизонт достаточности эксперта одной области отступает.

Глубокий специалист остаётся необходимым, однако всё больше сложных задач выходят за границы одной дисциплины, профессии или метода.

03

Горизонт творчества смещается к стыкам областей.

Новые идеи всё чаще возникают при соединении знаний, методов, технологий, форм выражения и опыта, ранее развивавшихся раздельно.

04

Чем сильнее развиты отдельные области, тем больше пространство их возможных комбинаций.

Специализация сама увеличивает потребность в людях, способных интегрировать разные компетенции.

05

Задачи будущего всё чаще имеют комплексный характер.

Энергетика, города, окружающая среда, культура, образование, технологии, общество и развитие человека образуют взаимосвязанные системы, поэтому их проблемы наследуют эту связанность.

06

Глубина специализации и полиматический охват способны усиливать друг друга.

Направление нового полимата можно выразить формулой: ГЛУБИНА × ОХВАТ × ВЗАИМОДЕЙСТВИЕ.

07

Освоение новой области может повысить ценность уже имеющейся компетенции.

Инженеру может понадобиться понимание дизайна или поведения человека, художнику — технологии, историку — анализ данных, исследователю — коммуникация и визуализация.

08

Полиматичность означает способность расширяться, а не коллекционировать профессии.

Главный критерий — функция новой компетенции в развитии человека и в решаемой задаче.

09

Начинать можно с самой сильной области.

Глубина помогает обнаружить границу; граница формирует новую задачу; новая задача показывает, какая следующая компетенция необходима.

10

Умение учиться становится компетенцией более высокого порядка.

Профессиональные траектории удлиняются, а среда знаний и технологий в течение одной жизни меняется многократно.

11

Способность переключаться между способами познания становится творческой силой.

Анализ, синтез, аналогия, ассоциация, абдукция, критическая оценка, пространственное и временное мышление, метапознание могут координироваться при решении одной задачи.

12

ИИ резко снизил время и стоимость входа в смежную область.

Объяснение терминологии, первичный поиск литературы, перевод, программирование, обработка данных, генерация моделей и многие вспомогательные операции стали доступнее.

13

Ценность человеческого вклада поднимается на более высокий уровень задачи.

Всё важнее выбирать направление, формулировать вопрос, оценивать контекст, понимать предпосылки, объединять результаты, проверять их смысл и принимать ответственность.

14

ИИ усиливает риск поверхностной «всезнайности».

Новому полимату нужно различать знакомство, рабочую компетентность, уровень специалиста и экспертную глубину.

15

Отдельный человек всё чаще может становиться центром малого консорциума познания.

Вокруг него могут соединяться специалисты других областей, системы данных, программные средства, ИИ и институты; ценным становится умение осмысленно координировать такой консорциум.

16

Организациям нужны «переводчики между областями».

Чем больше узких экспертов участвуют в сложном проекте, тем важнее люди, способные понимать языки нескольких специалистов и превращать их результаты в общую конструкцию.

17

Полиматичность имеет и индивидуальный, и социальный уровни.

Можно говорить о более полиматичном человеке, команде, организации, исследовательском консорциуме и, в конечном счёте, об организации познания общества.

18

Полиматичный человек может стать связующим звеном между экспертами.

Ему не обязательно равняться с экспертом в каждой области; достаточно понимания партнёрского уровня, позволяющего формулировать общие задачи и понимать значение ответов специалистов.

19

Конкурентное преимущество будущего может зависеть и от способности создавать неожиданные связи.

Одни и те же знания становятся доступными всё большему числу людей; тот, кто способен соединять их иначе, получает иное пространство для творчества.

20

Наддисциплинарные компетенции можно развивать целенаправленно.

Способность переходить между областями не обязательно оставлять только случайному жизненному опыту.

21

Полиматическое развитие можно начинать ещё в детстве.

Здесь важны базовые качества и способности: любознательность, усвоение нового, переключение, разные формы выражения, рефлексия, самостоятельность и умение связывать.

22

Сильная сторона ребёнка может стать первым полюсом полиматической траектории.

Начинать можно с математики, музыки, технологий, языка, спорта или другой близкой ребёнку деятельности; важным становится механизм дальнейшего роста.

23

Личная граница — ценное место развития.

Она показывает, какого нового качества, метода, опыта или области знания не хватает для следующего шага развития.

24

Полиматическая траектория не одинакова для всех.

Одному достаточно двух или трёх сильно взаимодействующих областей, у другого жизнь откроет пять или шесть, третьему потребуется совсем иная комбинация.

25

Модель 8+1 — это карта возможностей, а не список обязательных предметов.

Любая область может стать стартовой, операционной, дополняющей или новой областью расширения.

26

Новый полимат — направление развития, а не титул «всезнающего человека».

Это человек, для которого способность осваивать новые области и действовать между ними сама становится развиваемой компетенцией.

27

Полиматичность расширяет выбор жизненных и профессиональных траекторий.

При изменении профессии, технологий или жизненных обстоятельств более широкая база компетенций даёт больше направлений для переориентации.

28

Полиматичность расширяет пространство самореализации.

Человеку открывается больше способов использовать свои сильные стороны в науке, творчестве, технологиях, практике, организации и их сочетаниях.

29

Обществу нужны и глубокие специалисты, и сильные интеграторы.

Подготовка к новому полимату дополняет систему специализации способностью строить мосты между созданными ею островами компетенций.

30

Двигаться к новому полимату стоит ещё до появления конкретной профессиональной необходимости.

Когда сложная задача уже возникла, способность переключаться, осваивать и интегрировать может понадобиться сразу; базовую готовность лучше формировать заранее.

6 манифестных тезисов

Горизонт творчества смещается к стыкам областей.
Горизонт достаточности эксперта одной области отступает.
Ценность будущего = ГЛУБИНА × ОХВАТ × ВЗАИМОДЕЙСТВИЕ.
Способность осваивать новую область сама становится компетенцией.
Новый полимат соединяет собственные компетенции с компетенциями других людей.
К этому можно и стоит готовиться целенаправленно.
Расширение знаний и технологий сдвигает горизонт творчества к всё более дальним пересечениям областей; поэтому готовность человека к будущему всё сильнее будет зависеть от способности сочетать выбранную глубину с расширением охвата познания, освоением новых компетенций и созданием содержательных взаимодействий между ними.